Kartais yra sunku suprasti, kad laikas lekia nesuvaldomu greičiu. Taip pat yra sunku patikėti, kad Lietuvoje man liko vos 4 dienos.
Ir žinot kaip jaučiuosi? Ivairiai, Liūdnai, kad tenka palikti visus man svarbius artimuosius ir draugus. Neužtikrintai - dėl virš paros laiko trunkančios kelionės. Susijaudinusi, nes gi, TAI VYKSTA! Ir žinoma - laimingai, nes tai yra tai, ko aš noriu!
Pasakymas, kad svajonės visada virsta realybe, yra kuo tikriausia tiesa. Galbūt ne dabar, ne rytoj, bet tai įvyks. Tiesiog niekada nepamiršk, jog tam, kad jos išsipildytų reikalinga ir tavo iniciatyva bei užsispyrimas.
Amerika - visada buvo mano svajonė. Na žinote, filmai, knygos ir kitų žmonių pasakojimai visada sukuria svajonių šalies įvaizdį. Ši šalis visada buvo mano mintyse. Vakarais galvodavau, jog kai pabaigsiu mokyklą, būtinai ten nusigausiu, nesvarbu kokiais būdais.
Bet kai gyvenimas duoda šansą anksčiau - tu negali jo nepriimti. Nespėjau baigti mokyklos, tiesa, baigiau 9 klases, bet esu neapsakomai laiminga, nes būtent už 4 dienų mano svajonė metams virs realybe.
Aš nežinau, kas manęs ten laukia, kaip ir nelabai žinau, ko tikėtis. Galbūt man ten nepatiks? Galbūt Amerika ir nėra svajonių šalis? O galbūt ji ir bus ta "mano" šalis? Niekada negali žinoti.
Tu niekada negali pasiruošti tam, kas įvyks, bet aš bent jau jaučiuosi tikra - tai yra tai, ko aš noriu.
