Kaip seniai čia lankiausi... Net užmiršus buvau! Bet tieeeek visko nutiko, o draugams nespėju atrašinėti, tad nusprendžiau parašyti dar vieną įrašą!
Dar pati prisimenu, kai prieš važiuojant į mainus ir skaitant kitų moksleivių įrašus svarstydavau, kodėl gi jie tiek laiko nerašo? Bet dabar puikiai suprantu, nes laikas mainuose lekia žaibišku greičiu! Net negaliu patikėti, jog jau praėjo daugiau nei 2 mėnesiai! Atrodo dar tik atvažiavau, su šeima susipažinau.. O dabar pati jaučiuosi, kaip šeimos narė! Bet paliksiu šiek tiek intrigos... Pradėsiu viską nuo pradžių!
(Štai čia dalis mano mokyklos)
Laikas mokykloj bėga nuobodžiai... Man nelabai patinka tai, kad kiekvieną dieną turim tas pačias pamokas. Žinoma gerai, nes gali puikiai įsigilinti į dalyką kurį mokaisi, bet.. Kai kuriose klasėse susiradau draugų. Dar vis puikiai sutariu su tuo vaikinu iš gitaros klasės, Conor'u. Taip pat susipažinau su dar keliais vaikinais, kai reikėjo atlikti trio kūrinį. Mokytojas labai fainas ir draugiškas, puikiai supranta mokinius, kažin ar rasim dar tokių Lietuvoje...
Pirma pamoka prasideda visiems atsistojus, atsisukus į vėliavą ir sakant "The pledge of Allegiance" arba įsipareigojimo priesaiką. Kaip vėliau draugė man paaiškino, tai sakant yra pagerbiama jų šalis. Tai visada yra sakoma mokyklose bei darželiuose arba su vyriausybe susijusiose vietose. Tai yra labai gražu, bent jau pagal mane, nes tokio dalyko mes Lietuvoje neturime, bet manau būtų šaunu. Taip pat yra labai smagu žiūrėti, kaip amerikiečiai didžiuojasi savo šalimi. Visur, kur pasisuksi gali matyti vėliavą. Ant kiekvieno namo ji yra pakabinta ir net nereikia specialios progos tam, kaip Lietuvoje. Jie tiesiog didžiuojasi savo šalimi.
(Kaimynų namas, kaip matote įprasta diena, bet vėliava vis tiek kabo)
Pamokos vyksta 55 minutes, bet dažniausiai mokytojas baigia pamoką dar prieš tai. Manau, kad yra griežtai draudžiama išeiti iš pamokos, o jei tarkim eini į tuoletą, visada turi neštis mokyktojo parašytą raštelį, nes jei kas nors tave be jo pamatys, nemanau kad bus labai gerai... Pertraukos yra superinio trumpumo, kad net reikia bėgioti iš vienos klasės į kitą, o kokia dar kalba apie draugų susiradimą pertraukų metu... Man vis dar labai patinka fotografija, ir žinoma jos mokytojas :D Aš tiesiog negaliu atsistebėti, kaip mokytojai puikiai sutaria su savo mokinais, turi daug draugiškų pokalbių, ir net nesijaučia toks skirtumas kaip Lietuvoj, kad mokytojas visagalis. Vieni kitiems padeda, ir visi puikiai sutaria. Per fotografijos pamokas daug fotografuojam, bet pamoka nėra griežta. Mokytojas labai dažnai daro "pertraukėles", kai tiesiog leidžia mokiniams naudotis kompiuteriais ar telefonais. Psichologijos pamoka maniau kad bus įdomi, bet pakiuvo mokytoja kur tiesiog sąvokas liepdavo kalti. Tiesiog nemaniau būtent būnant mainuose man reikia tokios pamokos, tad visai neseniai ją pasikeičiau į dizaino pamoką. Tik atėjus į tą klasę prie manęs priėjo mergina, su kuria dabar labai susidraugavau, kas buvo keista, nes čia niekas niekados prie tavęs neprieis. Taip yra todėl, kad čia yra labai daug imigrantų, ir žmonės jau tiesiog nebesidomi jais. O mokykloj naujokų taip pat yra labai daug, nes labai daug šeimų tiesiog persikelia iš šiaurės čia. Anglų pamoka yra visai smagi, aš turiu labiau literatūrinę pamoką, apie amerikos literatūrą, kas manau visiems mainų moksleiviams yra privaloma, tad nesvarbu kad esu 12-okė, vistiek einu su 11-okais į tą pamoką. O šiaip čia nėra klasių pagal metus, na, tik anglų ir matematika, bet ir tos su išimtimis. Tarkim, pas mane gitaros klasėj yra kokie 4 devintokai, 6 dešimtokai, 7 vienuoliktokai ir 3 dvyliktokai. Tai tiesiog priklauso kuriais metais pasirenki dalyką. Kas, manau, yra labai gerai, nes pvz. jei vienuoliktokui geriau sekasi matematikoj nei jo klasiokams, jis gali keisti klasę į dvyliktokų, ir būnant dvyliktokui tiesiog neturėti matematikos, nes jau bus išėjęs kursą. Ekonomikoj esu su 12-okais, nes šitą klasę gali turėti tik dvyliktokai, kadangi jiems reikia kreditų norint baigti mokyklą. Ekonomika nėra man labai patinkantis dalykas, super daug sąvokų, kas manau išeis į naudą jas visas mokėti angliškai. Amerikos istorija yra šiek tiek nuobodi pamoka, nes negaliu diskutuoti su mokytoja, ką aš labai mėgau daryti Lietuvoj per istorijos pamokas, Priežastis ta, kad aš nelabai žinau jos istorijos. Bet mokantis yra labai įdomu, tiesiog skaityti apie tuos visus karus ir t.t.. Maniau, kad bus labai neįdomi pamoka, nes daug skaityti yra, bet vertėjo pagalba galiu skaityt ir įsigilinti.
(Tiesiog amerikietiškas humoras;) )Po pamokų dauguma mokinių turi po pamokinių veiklų mokykloj, kaip sportas, muzikinė grupė ar klubai. Po trijų savaičių bėgiojimo cross country, galiausiai išėjau, nes man buvo laabai per sunku, per karšta, ir supratau kad man bėgioti patinka malonumui, o ne siekiant rezultatų. Tad kelias savaites po pamokų lankiau sporto klubą, kas buvo super, nes visų metų narystę gavau nemokamai, kadangi to sporto klubo direktorius yra mano Rotary klubo narys. Po tų kelių savaičių prisijungiau prie europietiško futbolo komandos, kur buvo dar ne pats žaidimas, bet tiesiog norintiems pakliūti į komandą "grūdinimasis" arba kitaip conditioning. Ten susipažinau su labai draugiškomis merginomis, bei keliais vaikinais. Pirmadienį bus atranka į komandą, kas man bus labaaai keista, nes tiesiog aš niekada nežaidus futbolo, o čia tie vaikai jau nuo darželio laikų jį žaidžia. Bet kaip sakoma mainų metu reikia išbandyti viską ir tiesiog įgyvendinti savo svajones :)
Dažniausiai savaitgaliais mes su šeima niekur nevažiuojam, o būnam namie, kas man yra šiek tiek gaila, nes tikrai norėčiau daug ką pamatyti. Tačiau per šiuos 2 mėnesius aplankiau keletą vietų, ką aprašysiu dabar. Tai buvau profesionaliam amerikietiško futbolo žaidime, labaaaai dideliam stadione. Ir tai manau yra dalykas, kurį privalo padaryti mainų moksleivis būdamas amerikoje. Buvo labai smagu!
Taip pat buvau dideliam Interact klubo susitikime St. Augustine miestely, kur susirinko daug vaikų iš skirtingų mokyklų mūsų distrikte. Važiavau su mano mokyklos Interact klubo vadove, kuri taip pat yra kito Rotary klubo narė. Diena buvo labai smagi, susipažinau su labai daug žmonių, sužinojau apie Interact klubo veiklą, kas buvo keista, nes visi bent metus buvo tame klube, o aš buvau nauja ir net negirdėjus apie tai. Tačiau susirinkau daug gerų idėjų ką galėsim padaryti mokykloj. Po viso renginio su Rotary nare pasivaikščiojom St. Augustine miestelio gatvėmis, jis yra seniausias Jungtinių Valstijų miestelis, kuriame vis dar gyvena žmonės! Šiek tiek priminė man Lietuvos senamiestį, nes nežinau kur Amerikoj dar galima rasti senamiesčio gatvelių, kur žmonės vaikščioja, o ne mašinom važinėja... Suvalgėm labai skanių ledų, ir diena buvo labai saulėta (haha, net keista tai rašyti, nes visos dienos čia saulėtos). Vėliau su ja važiavom į kelis outletus apsipirkti. Buvo labai smagu, nes ji tokia jaunatviška, o laikas prabėgo taaaip greitai!
Pačioj rugsėjo pradžioj buvo Hermine uraganas, labiau tropinė audra. Buvo smagu, nes atšaukė mokyklą penktadienį, o pirmadienį buvo laisva Labor day diena. Tad gavom šiokių tokių atostogų! Buvo labai juokinga, nes uragano dieną palijo gal 30min, o toliau švietė saulė. Kiek girdėjau mokykloj, tai visi sakė kad čia buvo kvailiausias kada nors buvęs uraganas dėl kurio atšaukė mokyklą.
Savaitę po jo buvau papludimy su Rotary nariais, labai laukiau šios dienos, nes čia taaip karšta, kad kiekvieną dieną norisi prie jūros (bent man, nes nelabai pratus prie tokio oro buvau. Taip buvau, nes dabar net pačiai keista kaip pripratau! Bet apie tai dar parašysiu vėliau). Laukiau iki tol, kol pasakė kad labai nesaugu maudytis, nes jūroj po uragano yra tokios srovės, kur į pačią jūrą įtraukia apie 200m ir negali nieko padaryti, svarbiausia nepanikuoti sako, o vėliau gelbėtojas ištraukia. Buvo keista to klausyti, bet vis dėl to išsimaudžiau, ir ačiū Dievui nieko nenutiko. Keistas dalykas buvo, prie kurio tikriausiai priprasti turiu, kad diena buvo tikrai apsiniaukus, o dar vėjas prie jūros buvo, bet dėl viso pikto pasitepiau nuo saulės kremu, bet veido ne, ir grįžau namo su laaaabai raudonu veidu :D Kažkaip nesitikėjau kad saulė čia tokia stipri.
Taip pat švenčiau savo sweet 16 gimtadienį. Buvo laaabai smagu, nes buvo apie 14 mainų moksleivių iš mano distrikto, ir visi nakvojo pas mane (visi ant žemės vienam kambary). Šokom, žaidėm (tiesa drąsa, kas buvo nerealiai įdomu pažinti vienas kitą), šiek tiek liūdnų istorijų, bet esmė tame, kad net būnant toli nuo namų, gimtadienis buvo nerealus! Šiek tiek buvo liūdna kai gavau pasveikinimą nuo tėvų, nes tiesiog norėjosi juos bent apkabinti...
(Labai nustebino gautos gėlės nuo tėvų! Net nepagalvojau, kad gėlių užsakymas į namus dar egzistuoja!)
(Štai čia visi mainų moksleiviai, kurie dalyvavo mano gimtadienio vakarėlyje! Buvo suuuuperiškai smagu!)
(Gimtadienio žvakutę pūčiau Japoniškame restorane. Maistas ir aplinka paliko nerealų įspūdį!)
(Restorane maistą gamina prieš pat akis! Štai kaip šefas mane pasveikino su gimtadieniu!)
(Kadangi vieną žvakutę nupūčiau viena, mano pusbrolis, kurio gimtadienis tą pačią dieną už mus abu nupūtė dar 15!)
(Gimtadienio pokalbis su tėvais 4am. Abu dėvi mano mėgstamiausią spalvą per mano gimtadienį. OH, kad nors apkabint galėčiau!)
Taip pat laaabai dažnai važiuoju žiūrėti host sesės bėgimo rungtynes, kartu ir palaikydama kitą mainų moksleivį iš Olandijos!
Taip pat žiūrėjau prezidentų debatus, ir buvo labai smagu klausytis skirtingų nuomonių apie Trump'ą ir Clinton.
Dar buvau Universal studios halloween horror nights. Patirtis buvo nereali, nes negalėčiau pasakyti, jog kadanors esu pabaigus žiūrėti siaubo filmą. Važiavau su savo host mama ir sese mašina, bet vėliau susitikom su kita host sese ir merginų krepšinio komanda. Keisčiausia, kad buvo tik vienas vaikinas, kuris buvo vyresnis brolis vienos ir krepšinio komandos narių. Ir geriausiai būtent su juo susibendravau, kad kitos klausinėjo ar mes jau seniai pažįstami. Bet tiesiog čia, man yra žyymiai lengviau susibendrauti su vaikinais, nei merginom. Tiesiog kitaip nei Lietuvoj, čia pavyzdžiui mokyklose niekas neteisia ir kreivai nežiūri, jei su vaikinu bendrauji. Universal man paliko nerealų įspūdį, nes viskas taip gerai atkartota, kad atrodo, jog tikrai toje filmo vietoj esi! Labiausiai patiko Hario Poterio ir Simpsonų miesteliai. Taip pat labai gasdino tie žmonės, tarkim, eini gatve ir prie tavęs prieina klounas su tikru benzininiu pjūklu. Jei bėgi, vejasi, jei nereaguoji, gali jį ir prie veido prikišti. Pirmus kartus labai baisu buvo, tiesiog jų visur pilna ir net nežinai iš kurios pusės ateis. O ypač jei sutemę, tai jei bėgsi atsiskirsi nuo draugų. Taip pat labai patiko amerikietiški kalneliai, nes galima buvo išsirinkti savo dainą, ir važiuojant jos klausytis. Dabar supratau ką reiškia "amerikietiški" kalneliai, nes jie buvo laaabai aukšti. Visai smagu buvo ir siaubo namuose, įeini į tikrą namą, kuris sukurtas pagal filmą ar serialą kaip American horror story, the walking dead ir t.t O tave vis gąsdina. Einant į viešbutį susipažinau su dviem vaikinais iš Mančesterio, Anglijos. Labai daug pakalbėjom, nes ta pačia kryptimi ėjom. Pasirodo, jam 24 metai buvo, o jis niekaip patikėti negalėjo, kad man 16. O atvažiavo čia su broliu, nes mergina su juo prieš pat kelionę išsiskyrė :( Išsiskyrėm vidury greitkelio, mašinoms zvimbiant iš visų pusių. Gaila, net vardo jo nesužinojau, nors jam savo kelis
kartus pakartojau...
(Hario Poterio pasaulis man paliko didžiausią įspūdį. Pasijaučiau lyg būdama filme!)
(Amerikietiški kalneliai tikrai "Amerikietiški"! Nuo jo galva buvo laaaabai apsisukus!)
(Tiesiog viskas nerealiai atkartota!)Buvau dar keliuose amerikietiško fubolo žaidimuose mokykloj su draugais. Taip pat neseniai su ta pačia mergina, jos sese bei kita drauge, su kuria susipažinau dizaino klasėj, važiavom apsipirkti homecoming šokiams. Homecoming savaitė mokykloj yra tradicija, pasveikinti mokinius grįžus į mokyklą. Dažniausiai 4 dienas mokiniai mokykloj persirenginėja, tarkim: Pirmadienį visi rengiasi ateitis vs praeitis, antradienį geriečiai vs blogiukai, trečiadienį darbo stilius vs atostogos. Trečiadienį vakare būna paradas, tiesiog mokyklos dvasia, ir pasiruošimas kitos dienos futbolo žaidimui. Ketvirtadienį yra amerikietiško futbolo žaidimas mokyklos stadione, kur dažniausiai susirenka dauguma mokyklos, o penktadienį laisva diena ir vakare homecoming šokiai. Gaila, mums sutrukdė uraganas, Trečiadienį po mokyklos atšaukė paradą, ketvirtadienio pamokas ir žaidimą, bei penktadienio šokius. Stebint vaikus persirenginėjant buvo labai keista ir juokinga, nes, tarkim, praeitį kai kurie žmonės supranta kaip 90s ar 70s ir t.t o kai kurie jog tai kai jie buvo kūdikiai, dar kai kurie ką veikė ryte (tarkim ateina į mokyklą su pižama). Dar kiti tai supranta kaip praeities filmų herojus. Panašiai ir su kitomis dienomis.
Trečiadieni vakare turejau Rotary susitikimą, kuriame šnekėjome su būsimais mainų moksleiviais. Net keista buvo pagalvojus, kad lygiai prieš metus aš taip pat sėdėjau tokiame susitikime. Kaip greitai metai praeina... Tiesa, geriems draugams laikas nesvarbus. Dar neseniai kalbėjau su Wembliu (buvusiu mainų moksleiviu iš Brazilijos). Labai dažnai su juo bendrauju, net keista, koks artimas per metus jis man tapo! Ir jis vienas iš tų, kuriam rašyčiau pirmiausia mainų metu, jei imčiau ilgėtis namų. Jis vienas labiausiai palaikė mano mainų sprendimą, o dar kiek padrąsinamų žodžių aš iš jo esu girdėjus!... Taip pat šnekėjom lietuviškai, jis beveik nedaro klaidų!
Dabar, apie uraganą, žinojau, kad jis ateina, bet labai nereagavau, nes po mano pirmojo uragano jokio įspūdžio nesusidariau. Tačiau, dauguma buvo labai išsigandę, bei evakuavosi. Taip pat mano host šeima pasakė, jog uraganas, stiprumo kaip šis paskutinį kartą čia buvo prieš 118 metus :) Iš tikro, vietoje kur mes gyvenam nebuvo taip labai blogai, nuvirto keletas medžių, užtvino gatvė, bet svarbiausia visi sveiki! Buvo smagu matyti kaip medžiai siūbuoja į visas puses, dar kai man už lango miškelis... Nuo pusvalandžio kelio yra St. Augustine miestelis, kuris yra visas patvinęs. Ir ne tai, kad keliolika centimetrų, bet kokiu metru, ir atrodo lyg išsiliejus jūra.
Ir Sekmadienį po bažnyčios padėjom krauti moliūgus! Buvo labai smagu, nes iš viso jų buvo apie 1600. Taip pat krovė labai daug žmonių, perleisdami moliūgus vienas kitam per rankas. Darbas vyko greitai, susipažinau su daug naujų žmonių. Vėliau bažnyčios vaikų grupė pardavinės šiuos moliūgus žmonėms!
O, ir dar vienas dalykas kurį buvau pamiršusi - neseniai sapnavau sapną anglų kalba. Manau kad tai yra puiki pradžia!
Apibendrinant, esu labai laiminga čia. Dar namų nepradėjau ilgėtis. Bet tikrai dar norėčiau pakeliauti daugiau. O šiaip, pasistengsiu dažniau čia užsukti!
P.S. Jei kyla paprasčiausių klausimų, ar domina kas nors čia, ar turit pastebėjimų - nebijokit komentuoti ar klausti! Atrašysiu ;)
Taip pat mano duomenys, jei norėtumėt pamatyti mano gyvenimą iš arčiau;)
Vietos kuriose dažniausiai keliu savo nuotraukas: Snapchat - mildutexx, Instagram - milda_butkeviciute ir Facebook - Milda Butkevičiūtė.
*Don't forget, dreams always come true*
