2016 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienis

Dvi savaitės Amerikoje bei High School

Hei Hei Hei!
Smagu ir vėl čia sugrįžti kupinai minčių!
Žinot tą jausmą, kai labai norisi ką nors parašyti, bet laiko vis nėra? Tai vat dabar atradau kruopelytę laisvo laiko, bei savo nutikimais norėčiau pasidalinti su Jumis!

Penktadienį bvuvau apžiūrėti mokyklos, bei susitikti su mokytojais. Buvau labai excited, nesgi tai High School!!! Žinote, kai filmų prisižiūri tai ir pradedi fantazuoti;)

Tą pačia dieną važiavau į Orientation Camp ( visų mainų moksleivių Floridoje mokymai), ji truko 3 dienas ir laikas praleistas joje buvo nerealus!! Visi buvo tokie draugiški ir faini žmonės, nes visi supratom, jog reikia susibendraut, nes nebus kitos išeities. Nors aplinka, lovos bei namukai atrodė ne pačioje geriausioje būklėje, žmonės viską atpirko.

Pirma diena High School buvo labai keista. Ne tai kad keista, bet crazy labiau. Visi visur nespėjo, skubėjo ir maišėsi. Tiesą sakant - makalynė. Tas pats buvo ir su manimi. Išvažiuoti turėjome 6,30 kadangi vyksta visų klasių eisena. Vienas pastebėjimas - laikas Amerikoje eina visai kitu greičiu. Atsikėlusi prieš valandą nespėjau susiruošti, bei pavalgyti, vos spėjome pasidaryti nuotrauką, aš čiupau už kuprinės ir gitaros, pamiršdama pasiimti host mamos padarytus pietus, bei tiesiu taikymu lėkėm į mašiną. Atvažiavę į mokyklą atsiskyrėme, ir aš ėjau su mano host sesių drauge. Buvo visų klasių "eisena". Nelabai žinau kaip tai apibūdinti, tiesiog kai eina visi freshman, kiti šaukia kažką panašaus į "Go freshman arba Freshman go home". Taip pat su visomis laidomis. Vienas fainiausių dalykų tai, kad junior ir senior turi visi nešioti tuos pačius marškinėlius visą dieną - tai senior nešioja baltus marškinėlius ir karūną, o junior žalius ir skarelę. Per visas pamokas nieko įdomaus neveikėme, aptarėm taisykles ir kai kuriose pamokose jau pradėjom eiti temą. Kadangi savo pietus buvau palikusi namie, mano host tėtis atvežė juos į mokyklos ofisą, o host sesė juos paėmė. Abi sumaišėme pietus. Kai ji paėmė mano pietus, susitikome prie valgyklos, ir jau buvome beveik atsisėdusios valgyti, kai ji pamatė savo kaimynę bei pusbrolį. Pasirodo, atėjome į 3 pietus, kurie buvo po 4 pamokų. Tad turėjom bėgt atgal į klasę, nes pamokos jau buvo seniai prasidėjusios. Žinant tai, kad mano klasė buvo nameliuose, kuriuose aš visiškai nesigaudau, vėlavau apie pusę pamokos. Bet kadangi tai pirma diena, niekas rimtai nežiūri. Per tą pamoką ėjom pietaut, sėdėjau su kitu mainų moksleiviu iš Olandijos, jo host broliu, savo host sese ir jų draugais. Po pietų pradėjo labai stipriai lyti, tad kai po tos pamokos reikėjo pereiti į kitą namelį, kuris buvo labai toli, nepadėjo net stogeliai virš "tako", o kai kur jo iš vis nebuvo, tad kai prasidėjo pamoka visi klasėje sėdėjome varvantys. Po pamokų turėjau cross country treniruotę, kurioje vietoj bėgimo atlikome jogą.

Antra diena mokykloj buvo normali. Realiai per kelias pamokas vos neužmigau, tarkim gitaros, kur dabar eina pagrindus, tokius kaip kas yra penklinė ar natos, ką aš mokiausi prieš 7 metus savo muzikos mokykloj. O kas keisčiausia, tai kad kai baigiau muzikos mokyklą prisižadėjau sau, kad kokius 5 metus tikrai neturėsiu nieko bendro su muzika. Na o štai aš čia, vos po 3 mėnesių vėl sėdinti pirmoje muzikos pamokoje, kur mokausi viską iš naujo. Pereinant į fotografijos klasę susipažinau su vaikinu, atsikrausčiusiu iš Ohio valstijos. Abiem buvo smagu bendrauti, nes nei vienas neturim draugų (na tik aš savo host seses mokykloj pažįstu) Keisčiausi pastebėjimai, tai kad visada prieš pirmą pamoką visa klasė atsistoja ir su ranka prie širdies pasako kažką panašaus į himną. Pamokos trunka 50 min, o pertraukos vos 5min, tad kad nepavėluotum į pamoką turi bėgti, o kalbų apie tualetą pertraukų metu net nėra. Norint į jį, turi pasirašyti, ir rankoje visą kelią neštis tokį "pasą" kad jei kas pamatytų tave, galėtum parodyti. Taip pat, kai esi mainuose nei viena diena nepraeina įprastai. Kaip maniau jog ši diena praeis. Po pamokų turėjau cross country treniruotę, kurioje bėgom 1,5 mylios laikui. (apie 2,5 km). Žinant Floridą, bėgant pirmai grupei (tarp kurių ir aš buvau) pradėjo lyti labai stiprus lietus, nors danguje švietė saulė. Atbėgus jau buvom visos permirkusios, tada lietuje laukėm kitų, o vėliau dar 20min basomis per žolę bėgiojom. Tai buvo labai nereali patirtis, nes žolė ir kelias garuoja nuo karščio, o tuo pačiu metu lyja šiltas lietus. Ir nesvarbu tai, kad kojos buvo žolėtos, nes buvo ką tik nušienauta žolė, bet svarbiausia emocijos, Šalia mūsų vaikinai treniravosi amerikietišką futbolą. į kurio pirmąsias varžybas norėčiau nueiti  jau šį penktadienį.

Trečia diena mokykloj taip pat buvo normali. Pamokos slinko labai greitai. Gitaros pamoka tapo mano mėgstamiausia, turbūt dėl keletos dalykų. Pirma, aš visada norėjau išmokti ja groti. Antra - pamoką veda jaunas vyras, kuris yra labai malonus su visais ir viską lengvai paaiškina. Trečia - klasėje yra apie 20 vaikų, iš kurių 3 (įskaitant mane) merginos. Tad jaučias tokia tvarka klasėj, jokių šnabždesių, visi susikoncentravę ties savo gitara. Kai kurie vaikinai prieš pamoką groją vieną, kitą melodiją, kurią greičiausiai buvo išmokę savarankiškai. Fotografijos pamoka yra antra mano tvarkaraštyje ir antra mėgstamiausia. Į ją vėl atėjau besišnekėdama su tuo pačiu vaikinu (Conor). Pamoką taip pat veda vyras, kuris turi tatuiruotes ant rankų ir atrodo meniškos sielos žmogus. Jis taip pat yra nerealaus draugiškumo, puikiai supranta savo mokinius, nes ir pats gi kažkada toks buvo. Šiaip žmonės klasėse nėra patys draugiškiausi. Kalbą dažniausiai randu su vaikinais ir mokytojais. Taigi būtent šiandien su mokytoju prakalbėjau apie pusę pamokos. Trečia pamoka - psichologija. Nežinau kodėl ją pasiimiau, tikėjaus kad bus lengva ir mane traukianti pamoka. Deja, lengva čia tikrai nebus, nes nesuprantu labai daug, o ir per pamoką rašytis daug reikią. Mokytoja per kiekvieną pamoką geria colą ir užduoda labai daug namų darbų, kuriuos atlieku su savo host mama ir sesėmis. Toliau - anglų. Klasėje yra 33 vaikai, iš kurių 3 merginos, Tai jau nebeatrodo keistai. Mokytoja yra superinio mielumo, o pamokos slenka linkssmai ir greitai. Susipažinau su mergina iš Filipinų, atsikrausčiusia čia prieš 5 metus. Ekonomika - viena mano sunkiausių pamokų. Privalėjau ją pasiimti, kad galėčiau "baigti" mokyklą. Pamoka yra labai sunki, net nežinau ar ją lietuviškai suprasčiau, o čia dar angliški terminai ir sąvokos. Amerikos istorijos pamoka irgi eina labai greitai, bet nežinau kaip bus nes apie Amerikos istoriją aš beveik nieko nežinau, o pas mane parinktas yra sustiprintas senior (dvyliktokų) lygis. Treniruotė po pamokos praėjo linksmai, bėgom 3 mylias. Aš bėgau su trenere ir jos dukra, tai laiką praleidom labai smagiai. O vakarienę ėjom valgyti į Chili's nes namuose host tėtis su kitais vyrais žaidžia pokerį.

Ketvirta diena mokykloj - penktadienis. Jau vien dėl to diena turi būti gera. O iš tiesų - ji buvo mano geriausia ir linksmiausia diena. Gitaros pamokoj jau pradėjom mokytis gamas, per anglų susipažinau su vienu labai fainu vaikinu, kaip nekeista taip pat naujoku. Turėjom 3 daryti grupinį darbą. (Aš, mergina iš Filipinų ir tas vaikinas - Devon.) Pamokos pralėkė žaibiškai, o treniruotė buvo sunki. Nors turėjom bėgti tik 1 mylią laikui, saulė spigino nežmoniškai, o mes bėgiojom aplink futbolo aikštę, kur net medelio nerasi. Šilumos buvo 35 laipsniai, tai net pati savęs klausiu kodėl bėgimą pasirinkau. Oras čia labai drėgnas ir karštas, kaip garinėj pirty. Gelbsti tik kondicionieriai namuose. Po treniruotės turėjau valandą susiruošti ir pagal viską su host sese važiuoti į fotografijos pamokos susirinkimą mokykloje, į kurį pakvietė mane ir kitus vaikus mokytojas. Deja, host sesė paskutinę sekundę pasakė kad negali, nes kaimynų vaikas išvažiuoja į koledžą ir nori padaryti vakarienę. Aš parašiau kitam mainų moksleiviui Jesse, kuris turėjo važiuoti į tą susirinkimą su savo host broliu. Buvo super, kad paklausė ar nuvežt reikia. Atvažiavę jie užėjo į namus ir kol aš nusileidau pakalbėjo su host tėčiu bei sese. Kai išeidinėjom pro duris, host tėtis visiems palinkėjo pasilinksmint, nes būtent po to "susirinkimo" mokykloj vyks pirmasis amerikietiško futbolo žaidimas. Keistai atrodė ir jaučiausi, kai supratau, kad man čia lengviau su vaikinais bendraujasi. Ir būtent dabar važiuoju mašina su dviem vaikinais, ne merginom. Lietuvoje taip niekada nebūtų. Atvažiavus prasidėjo laaaabai stiprus lietus, net galvojom kad bus perkeltas žaidimas. Bet - čia Florida. Lietus truko apie 20 min. Ir toliau švietė saulė. Susirinkimas buvo labai smagus, sėdėjau apsupta vaikinų, Jesse ir jo host brolio draugų. Vėliau susipažinau su mergina, bei pasisveikinau su Conor'u. Valgėm Hot Dog'us, žaidėm žaidimus ir plepėjom. Laikas praslinko nepastebėtai ir buvo laikas futbolui. Mes su Jesse nusprendėm aikštėj atsisėsti, nes jo host brolis norėjo pasivaiščioti aplink stadioną. Žaidimas buvo kažkas WOW. Ir būtent ten sėdėdama supratau, kad lygiai prieš metus išvažiuoti iš namų neturėjau net minties, o štai sėdžiu čia, Floridoje ir žiūriu Amerikietišką futbolą. Esu begalo visiems dėkinga, kurie mano svajonę pavertė realybe. "Žiūrint" futbolą svarbiausia nėra tik jį žiūrėti. Cheerleader'ės labai gražiai šoka, atmosfera labai linksma ir šilta - kaip tik po Floridietiško lietaus. Vėliau prie mūsų prisijungė host brolio draugė, su kita drauge. Visi linksmai plepėjom, vėliau, į žaidimo pabaigą nusprendėm nusipirkti bulvyčių. O kad tą padaryti, reikėjo pereiti pusę stadiono. Valgydami žiūrėjom žaidimo pabaigą ir plepėjom. Vėliau iš niekur nieko prisijungė gal dar 7 vaikinai ir tiesiog pradėjom visi kalbėtis. Žaidimas baigės mūsų mokyklos pergale 45-0. Kadangi Jesse host brolis (Garet) buvo pažadėjęs mus parvešti, tai pradėjom eiti link mašinos, Vienas nerealiausių dalykų čia, tai kad visi gali vairuoti nuo 16. Ir nereikia niekada prašinėti tėvų. Dar nežinau kaip nuo to atprasiu Lietuvoje. Vežant pirma draugę į jos namus, muzika grojo labai dideliu garsu, mašinos langai buvo nuleisti (nes jo kondicionierius sugędęs, bet tai neesmė - svarbiausia efektas). Taigi plaukus plaikstė vėjas ir visi garsiai dainavom dainas ir nebuvo svarbu, kad galbūt nevisada (o galbūt ir niekada) nepataikom į natas, tiesiog tas jausmas buvo nerealus. Dar viena svajonė - done. (Ir dar vienas pastebėjimas apie Amerikiečius, kai veža tave namo visada jaučia atsakomybę, tad paleidus prie namų niekada nenuvažiuos kol neįsitikins, kad įėjai į namus, nes jeigu kartais neturėtum raktų jie turėtų tave vežtis pas save, o jei kas atsitiktų, galėtum padėti. Bet tai dažniausiai galioja tik tada kai namo veža vaikinas merginą.) Tą akimirką nebuvo niekas svarbu, nei namų darbai, nesijautė net tai, kad esu labai toli nuo savo tikrųjų namų, tas jausmas, kai esi be galo laimingas atperką viską. Vakaras buvo nuostabus!

Mieli draugai, *Don't forget, dreams always come true*









2016 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

Amerikietiškos linksmybės

Praėjo viena savaitė, kai aš Floridoj. Ir tai keista, nes vis dar tai atrodo kaip sapnas, iš kurio nesinori pabusti.

Bet šis įrašas ne apie mano emocijas, bet apie tai, ką gero nuveikiau šiomis dienomis.

Kadangi čia atvažiavau labai vėlai, sekančią dieną miegojau iki pietų. Iki vakaro išsikroviau visus savo daiktus, o vakare turėjome barbecue vakarėlį. Pirmas pastebėjimas - amerikiečiai labai gerai sutaria su kaimynais. Arba tik mano host šeima. Barbecue vakarėlis buvo labai amerikietiškas, kepta vištiena ant griliaus su salotomis. Jo tema buvo išleisti kaimyno ir draugų vaikus į koledžą. Pavalgę visi sėdėjome terasoje ir buvo ilgojo pokalbio valandėlė, kur kalbama apie viską ir visaip.

Kitą dieną (penktadienį) turėjau važiuoti į Rotary pusryčius, kurie prasidėjo 7 ryte. Žmonės buvo malonūs ir svetingi. Teko trumpai pristatyti savo šalį bei save, vėliau vyko happy dollar žaidimas, kur žmonės aukoja dolerius ir kažkuo pasidžiaugia. Tarkim, "aš turiu laimingą dolerį, nes mano dukra sėkmingai nuvyko į koledžą" arba kažkas panašaus. Vėliau tą dieną buvo cross country komandos pool party, taip, su tais pačiais raudonais puodeliais ir daug maisto :) Bet esmė buvo maudytis, o viskas vyko viešame baseine. Vėliau važiavom apsipirkti mokyklai rūbų ir vakare turėjome olimpinių žaidynių atidarymo vakarėlį, taip pat su tais pačiais kaimynais.

Šeštadienį buvo beach day, nors diena buvo apsiniaukus, grįžus namo matėsi įdegis. Jūroje buvo atklydęs delfinas, o važiuojant pakeliui pirmą kartą ragavau chick-fil- a maisto (geriausias greito maisto restoranas mano vietoje).

Sekmadienio rytą, visi ėjome į bažnyčią. Spėlionės pasitvirtino - jie tikrai dainuoja jose, Tiksliau visa bažnyčia dainuoja karaoke. O po jos yra paruošti užkandžiai. Pietum valgėm naminius hamburgerius, kurių, beje, skonis yra toks pats kaip mūsų Mc'donalds. Po pietų važiavome į batutų parką. O po jo ragavau šaldyto jogurto.

Pirmadienį ryte nusprendžiau eiti į cross country treniruotę, kuri prasidėjo 6h ryto mokykloje. Tuo metu vis dar buvo sutemę ir ne taip karštą kaip dieną. Manau todėl šios treniruotės prasideda taip anksti. Visa komanda bėgo 8 mylias, kas man buvo per daug kaip pirmam kartui, tad su kita host sese bėgome tik 3, kas yra beveik 5 kilometrai.
Tą pačią dieną ėjau į mokyklą pasirinkti pamokų ir susitvarkyti tvarkaraštį.
Vėliau važiavome nusipirkti kuprinės su host tėčiu ir host broliu, o grįžus su host mama pirmą kartą aplankiau Walmart prekybos centrą. Vakarienę turėjome su host tėčio pamote ir host sesių pusbroliu. Ji praėjo labai linksmai ir amerikietiškai! Valgio metu visi turi pasakyti savo mėgstamiausią dalyką, kuris nutiko tą dieną.


Antradienio rytą pradėjau cross country treniruote, bei po jos sporto klube visos susirinkusios merginos pasportavome apie valandą.
Per pietus su youth grupele (bažnyčios jaunimu, pasirodo mano host mama ten gamina vakarienę) buvome kine, žiurėjome labai keistą Suicide squad filmą. O vakarienę turėjome vietinėje, amerikietiškoje kavinėje, kurioje, beje, buvo labai daug senukų.

Trečiadienį (šiandien) su ta pačia youth grupele buvome prie upės, kur plaukiojome su (tubes) ratais, kažkas panašaus kaip vandens parkuose, tik mes plaukėm su jais apie 2,5 valandos upe. Vanduo buvo nerealiai švarus, o beveik ant kiekvieno kampo galima buvo pastebėti vėžlių! Bei dar matėme gyvatę ir žiurkę.

Viskas atrodo taip nerealiai, daugelis spėlionių pasitvirtino, kitos ne. Bet vis dėl to, džiaugiuosi, kad esu čia.

*Don't forget, dreams always come true*

2016 m. rugpjūčio 6 d., šeštadienis

Mintys atsiradusios 10km aukštyje

Tas keistas jausmas, kai mainai prasidėjo. Kai geriausias laikas yra dabar. Kai nenori nieko keisti ir tiesiog trokšti, kad viskas kas yra dabar sustingtų keletui metų.

Tą ankstų trečiadienio rytą aš palikau viską kas yra man brangu tam, kad perlipčiau per save, kad išeičiau iš komforto zonos, kad galėčiau atrasti kitokią save.
Galbūt žinot tą jausmą, kai daug kas nusibodo, kai tiesiog nori įrodyt žmonėms, kad galbūt jie tavęs dar nepažįsta iki galo, kad ir tu gali būti kitokia. Kad tu gali priimti iššūkius. Kad jie nežino tavo ribos taško, nes tu jų neturi.

Po ilgos ir varginančios, beveik 32h kelionės pagaliau pasiekiau savo svajonę. Trečiadienio naktį išėjau pro Floridos oro uosto vartus, rankoje temdama lagaminą, neramiomis ir miego trūkstančiomis akimis ieškodama savo naujos host šeimos.
Visa kas 15 metų man buvo svarbu dabar liko nugaroje, visai kitame žemyne.

Tai yra pusėtina pradžia, galimybė pasikeisti, susikurti savo naują gyvenimą metams.

 






 * Don't forget, dreams always come true*